Kaip į mokslą yra žvelgiama darbo aplinkoje?
Tam, kad galėtume dirbti kvalifikuotą darbą, išsilavinimas yra labai svarbu. Būtina suvokti tai, kad jo pasiekti ne visuomet būna labai paprasta. Drąsiai galima teigti, kad tai reikalauja nemažai laiko ir pastangų. Kad ir kaip ten bebūtų, mokslas yra labai sunkus darbas. Žinių pasisavinimas ir praktinis jų panaudojimas tikrai nėra pati paprasčiausia užduotis. Kad ir kaip ten bebūtų, viskas į savas vėžes susidėlioja tada, kai pasineriama į darbo santykius. Verta pastebėti tai, kad tuomet yra pastebima, kiek vienos ar kitos žinios yra vertingos realiai. Drąsiai galima teigti, kad viso to, ką mokėmės mokykloje tikrai ne panaudojime realiame savo gyvenime. Tačiau, tai svarbu dėl visai kitų dalykų. Tarkime, tai padeda minčių generacijai, informacijos įsisavinimui. Paprastai tariant, tai stimuliuoja smegenis. Kiek vėliau, informacijos srautas siaurėja ir yra koncentruojamas į tam tikras veiklos sritis. Tarkime, pasirinkus specialybę, mokomasi apie tai sričiai būdingus elementus. Kiek vėliau, pasirenkama ir specializacija. Taip informacijos srautas tampa dar siauresnis. Na, o mokymasis darbo aplinkoje specializaciją taip pat gali nukreipti viena ar kita linkme. Drąsiai galima teigti, kad vadovo požiūris į darbuotoją šiuo klausimu yra labai svarbus. Kiekvienu atveju, būtina suvokti tai, kad sėkmingas ir produktyvus darbuotojas yra nuolat besimokantis darbuotojas. Visiškai natūralu, kad tai galioja ir vadovams. Be jokios abejonės, verta pastebėti tai, kad kompetencijų vertinimas ir ugdymas šiuo klausimu yra labai svarbus. Geras vadovas sudaro bent pusę verslo sėkmės. Tad, visiškai natūralu, kad tobulinti savo gebėjimus verslo srityje yra itin reikšmingas žingsnis. Be jokios abejonės, šiuo klausimu negalime pamiršti ir labai svarbių asmeninių savybių. Labai dažnai vadovai šiuo klausimu yra vertinami itin kritiškai. Pats paprasčiausias dalykas, kurio jiems trūksta yra elementarus žmogiškumas. Jei mokėsite suprasti, užjausti, paguosti, padrasinti ir pan. kartu dirbantį asmenį, gerų rezultatų pasiekti bus kur kas lengviau. Verta pastebėti, kad ne visi vadovai į tai žiūri labai palankiai. Šiame tarpe dar vis dominuoja itin didelė nelygybė ir noras išsiskirti. Vadovas turi būti pavyzdys, mokytojas, patarėjas į kurį būtų galima kreiptis bet kokiu metu. Tačiau, labai dažnai jis yra įvardijamas kaip budelis, baudėjas, agresorius, baimės ir panikos šaltinis. Darbo aplinkoje tokie santykiai neturėtų būti priimtini.