Mano sapnuose dažnai apsireiškia mėlynos security doors ir režisierius Deividas Lynčas čia tikrai ką turėtų apie jas pridurti. Juo labiau – kad pro tas duris kaskart sapne praeina vis kitas žmogus ar kita būtybė. Laikau tai geru ir labai įdomiu dalyku, tačiau negaliu paneigti, kad tai man nekelia ir kažkokio nerimo.
Gyvūnai
Niekur paprastai nebūna tokios safe rooms in houses kaip mano sapnuose. Tiesa, ten kažkodėl dažnai visi kalba angliškai ir atrodo, kad esu kažkokiame tarsi Londone, tarsi kažkur kitur, apsuptas rūko. Durys būna paauksuotos kaip kokie dangaus vartai. Taigi, pro jas kartą atėjo asilas. Kitą naktį sapne atėjo ir gaidys. Pamaniau, kad man sapnuojasi Bremeno muzikantai. Taigi, trečiąją naktį laukiau, kad pro duris pasirodytų koks nors katinas ar kažkas kitas iš tų muzikantų, bet taip ir nepasirodė. Taigi, supratau, kad negaliu tinkamai interpretuoti savo sapnų.
Žmonės
Sapnavau, kad prie durų stovi sūnus ir niekaip negali įeiti. Jis prašo, kad atidaryčiau, o aš sakau – juk atidaryta. Jis sako, kad ne šitas duris, ir aš paklausiu kurias. Jis rodo į mane ir man kyla klausimas, ar jis turi omenyje mano širdį ar kažką panašaus? Tai pasirodo labai keista, nes negaliu patikėti, kad sapnuoju tokį banalų sapną. Jį susapnavęs tikiuosi, kad kitą naktį pro tas duris praeis kažkas įdomesnio ir ne tokio banalaus. Kitą naktį sapnuoju savo fizinio lavinimo mokytoją, kuri ateina man pasakyti, kad dar nenubėgau savo penkiolikos kilometrų ir todėl negausiu atestato su visais mokiniais. Na puiku, pamanau. Tai sapnas, kurį sapnuoju kas trečia naktis, taigi, nieko nuostabaus. Kaip visada, aplanko ir baimė, ir gėda, ir dar tada pamatau, kad esu be kelnių – atsiranda dviguba gėda. Tada atrodo, kad jau esu tarsi ir pačioje mokykloje be batų ir kelnių, ir šiaip praleidinėju daug kažkokių pamokų. Rodosi, viskas yra ne taip, kaip turėtų būti, bet aš gavau savo ne tokį banalų sapną.
Nesuvokiamos esybės
Kartą sapnavau, kad apsireiškė toks keistas milžiniškas šuo su sidabrine moters galva. Aš svaigau iš džiaugsmo, nes man tai reiškė kažkokį nuostabų simbolį, negalėjau tuo patikėti. Su tuo jausmu atsikėliau ir kitą dieną – atrodė, kad pro tas duris atėjo tarsi kažkoks angelas ar kažkas kito, ir aš jaučiausi labai pakylėta.