Patriotams paminklai Vilniuje ar kokiame nors kitame mieste gali būti puošiami specialiais simboliais. Tautiniai piešiniai visiems vienodai pažįstami ir visi puikiai žino, kas ką reiškia. Saulutės, pagoniški piešiniai. Žmogui, kuris mylėjo Tėvynę ar senąją pagonių kultūrą, tai turėtų patikti.
Juozas, tautodailininkas
„Man visada patinka, kai žmonės ne vaikosi kažkokių madų iš Vakarų, o labiau atsigręžia į savo pačių praeitį, istoriją. Taip yra ir su tais paminklais. Taigi, kam paminklai Vilniuje turi būti kaip kokioje Floridoje. Juk, jei gyvename Lietuvoje, tai čia ir turėtų būti mūsų praeitis. Aš tikiu, kad istorija nėra tik atsitiktinumas. Kad daug kas yra nulemta, ir ši diena yra labai susijusi su visomis, buvusiomis prieš tai. Kad istorija, ar tiesiog kažkokia gyvybės forma paprasčiausiai prateka mumis iš kartos į kartą kaip kažkokiais indais. Todėl aš noriu, kad ir kapuose istorija nebūtų pamirštama. Tie pagoniški ženkliukai nėra tik tų žmonių, kadaise gyvenusių nepažįstamų žmonių simboliai. Jie yra simboliai ir tavo. Ten gal tavo genus turintis žmogus eidavo kurti aukuro ir melstis žalčiams. Ten gal būtent tavo kraujas tekėjo ant aukuro vėliau. Tu g nežinai. Tie svetimi yra tu pats, tik labai seniai. O dabar grįžti atgal į žemę ir pro tave toliau tekės gyvybė. Todėl ir visas šis apipavidalinimas man atrodo labai logiškas, pagrįstas. Manau, kad taip ir turi būti – žmogus turi norėti ne tik galvoti apie save, bet ir apie tai, kas buvo prieš jį ir bus po jo. Baltiški simboliai ant paminklo įprasmina praeitį ir istoriją“.
Janina, mokytoja
„Tikrai neturiu nieko prieš tuos tautinius simbolius, tik reikėtų labiau parinkti estetikos detales atsargiau. Kartais atrodo, kad žmonės ant to kapo nori sukrauti viską, ką tik kur randa. Ir mirusiojo portretą iškalti, ir aprašinėti eilėraščiais bei sparnuotomis frazėmis. Ir dar patį paminklą tokį įmantrų padaryti su krūvomis visokių atsikišusių detalių. Lyg ne paminklą, o katedrą gotikinę čia statytų. Tai, mano patarimas paprastas yra: viską reikia daryti su saiku. Jeigu statai paminklą, tai turi tai padaryti saikingai, kad paskui nereikėtų iš gėdos rausti, jog sukūrei tikrą nesąmonę. Jei turi kokių nors meninių ambicijų, tai eik ir kurk kažką kitą, piešk obuolius ir peizažus, o paminklą velioniui palik kaip pagarbos jam ženklą“.